Istorija

          Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurio pavadinimas buvo Respublikinis invalidų kompensacinės technikos centras (toliau –Centras), įsteigtas 1992 metų gegužės 05 d. Centras įsikūrė nuomos pagrindais PKB „Puntukas“ patalpose adresu Saltoniškių 29/3. Nuo 1992 metų liepos 1 d. Centrui buvo pavesta vykdyti protezinių-ortopedinių gaminių užsakymą ir finansavimą iš biudžeto lėšų valstybinėje ortopedijos įmonėje. Centre dirbo 6 etatiniai darbuotojai. Nepriklausomoje  Lietuvoje įsteigus tokio pobūdžio Centrą, buvo žengtas labai svarbus žingsnis aprūpinant neįgaliuosius kompensacinės technikos priemonėmis. Nuo 1993 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.691 buvo įpareigotas eilės tvarka išduoti paskyras neįgaliesiems  dėl specialiųjų lengvųjų automobilių ir motorinių vežimėlių pirkimo. Nuo 1993 m. gruodžio 1 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.106, 1993-11-17 d. Centras buvo įpareigotas parduoti invalidams specialiuosius lengvuosius automobilius. Pirmieji Centro kompensacinės technikos tiekėjai buvo UAB „Taneta“, kuri tiekė masažo kabinetus ir kėdutes, laikiklius, lazdas, PKB „Puntukas“  tiekė invalido vežimėlius, staliukus virš lovos, specialias kėdes,  Sportinių gaminių fabrikas – medinius ramentus, UAB „Magnetas“ – šviesos skambučius, šviesos žadintuvus, UAB „Litema“ - šaldykles-šildykles“, higieninius maišelius urostomai. 
            Per 1993 metus Centras išdavė 6311 vnt. kompensacinės technikos priemonių už 531,0 tūkst. litų sumą. 1993 metais Centras gavo finansavimą 1048081 Lt. Tuo metu Centras finansavimą gaudavo iš Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
          1994 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.386 nustatyta asmenims, kuriems sutrikusios judėjimo funkcijos apsunkina naudojimąsi bendruoju visuomeniniu transportu, kartą per 8 metus išmokėti iki 4000 litų specialių lengvųjų automobilių ir motorinių vežimėlių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Šias kompensacijas buvo pavesta išmokėti Respublikiniam kompensacinės technikos centrui. Centras šią funkciją vykdė iki 2001 metų sausio 1d. Vėliau visi duomenys apie išmokėtas kompensacijas buvo perduoti miestų (rajonų) savivaldybių socialinės paramos skyriams. Per visą šį laikotarpį centras išmokėjo 230 kompensacijų už 917730 litų sumą. 
          1995 m. nepelno siekianti Didžiosios Britanijos organizacija Motivation atvežė į Lietuvą vaikiško vežimėlio projektą, kurio tikslas buvo žemos savikainos vežimėlių vaikams su cerebriniu paralyžiumi gamyba. 1995 m. buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Respublikinio kompensacinės technikos centro, Motivation ir AB „Puntukas“ dėl šio tipo vežimėlio gamybos. Tokio tipo vežimėlio Lietuvoje niekas negamino ir netiekė, todėl, nepaisant įvairių tokio vežimėlio pradinio projekto trūkumų, vis dėlto tai buvo gera pradžia tolimesnio darbo, kuriant vaikišką kompensacinę techniką. Šis bendradarbiavimas truko iki 2000 metų. 
          1996 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo  patvirtinta nauja kompensacinės technikos skyrimo tvarka ir protezinių ir ortopedinių gaminių ir kompensacinės technikos sąrašas, kuriame buvo išskirta kompensacinė technika judėjimo-atramos aparato defektams kompensuoti. Kompensacinės technikos sąrašą sudarė 74 vnt. pavadinimų. Centras teikė pasiūlymus dėl šio sąrašo sudarymo. Centras buvo įpareigotas pirkti ir aprūpinti neįgaliuosius tik šiame sąraše esančiomis kompensacinėmis priemonėmis.                    
          Taip pat 1996 m. rugsėjo 16 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl elektrinių invalidų vežimėlių įsigijimo išlaidų kompensavimo“, kuris įpareigojo centrą nuo 2007 m. sausio 1 d. išduoti I-os grupės invalidams, turintiems ryškius kojų ir rankų funkcijų sutrikimus, elektrinius vežimėlius. 1996 metais buvo aprūpinti 5 asmenys elektriniais vežimėliais už 69100 litų. Kasmet poreikis elektriniams vežimėliams augo ir, palyginimui, 2000 metais buvo nupirkti 12 vnt. už 159175 litus, o jau  2006 metais centras nupirko  44  elektrinius vežimėlius už 590288 litus.      
          1996 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl invalidų problemų“, kuri siūlė Vyriausybei koncentruoti vienose rankose invalidų kompensacinei technikai skirtas lėšas, užuot jas išskaidžius po atskiras žinybas, visuomenines organizacijas. Dėl to buvo padaryti pakeitimai neįgaliųjų aprūpinimo kompensacinės technikos srityje.
          Iki 1997 metų invalidų vežimėlių paklausą dalinai tenkino AB „Puntukas“, t. y. savo gaminius (daugiausia savo pagamintus vežimėlius) išduodavo neįgaliesiems per visuomenines organizacijas. Finansavimą tiesiogiai gaudavo iš  Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nuo 1997 m. visas neįgaliųjų aprūpinimas kompensacine technika vyko per Centrą, be to, Centras buvo įpareigotas organizuoti ir kompensacinės technikos remontą. Centras sudarydavo sutartis su AB „Puntukas“, UAB „Dangija“ , SP UAB Vilniaus Naujininkų darbo rinkos mokymo centru bei su kitomis įsikūrusiomis  neįgaliųjų įmonėmis: UAB „Senieji kapsai“, UAB „Retenė“ , J.Girtos „Likimo laiptai“ ir kt. Buvo organizuojamas ir elektrinių vežimėlių remontas, kurį pradžioje atliko AB „Puntukas“, o vėliau A.Gruzdžio įmonė, UAB „Medicinos projektai“. Kai kurios įmonės laikui bėgant  atsisakė   atlikti paslaugas, kitos bankrutavo (pvz., UAB „Senieji kapsai“), tačiau vietoj jų plėtėsi kitos - UAB „Retenė“ atidarė savo filialą Alytuje, o nuo 2007 metų vietoj UAB „Senieji kapsai“ remonto paslaugas atlikti pasiūlė kita neįgaliųjų įmonė VšĮ „Sigana“ , įsikūrusi Kaune. Poreikis remonto paslaugoms kiekvienais metais augo, todėl kasmet skiriamos lėšos buvo didinamos.
          1999 m. Centras nupirko 10627 vnt. įvairios kompensacinės technikos: įvairių tipų vežimėlių, stovų vaikams, tualetinių kėdžių, pažastinių ramentų, lazdų, vaikštynių, čiužinių pragulų profilaktikai ir kt.             
          Centras palaiko ryšius su įvairiomis užsienio organizacijomis. Nuo 1994 iki 1999 metų Centras palaikė ryšius su Danijos Odensės miesto „PROJEKT DK organizacija, iš kurios gaudavo labdarą, kurią sudarė įvairi kompensacinė technika (vežimėliai, vaikštynės, alkūniniai ramentai, funkcinės lovos ir kt.).Tai padėjo geriau tenkinti neįgaliųjų poreikius kompensacinei technikai. Centras palaikė glaudžius ryšius su Danijos EXSOS DK organizacija, kuri teikė Centrui metodinę pagalbą bei pateikė projektą dėl aprūpinimo sistemos naujo modelio sukūrimo. 
          Nuo 1998 metų Centras užmezgė glaudžius ryšius su Švedijos pagalbos neįgaliesiems organizacija  Samhal Resurs, Karlskronos, Westerviko invalidų technikos centrais. Samhal Resurs menedžerė Monika Liljefors, organizavo nemažą kiekį naudotos kompensacinės technikos atvežimą iš Švedijos, taip pat padėjo Centrui organizuoti su Švedijos specialistais mokymo seminarus- kursus Lietuvos savivaldybių darbuotojams bei įmonių, gaminančių kompensacinę techniką, specialistams, kaip individualiai pritaikyti kompensacinę techniką neįgaliajam. Centro specialistai ne kartą lankėsi Samhal, kuriame neįgalieji renovuodavo iš Karskronos gautą techniką, Karlskronos neįgaliųjų kompensacinės technikos centre, sėmėsi patirties dėl darbo organizavimo šiose organizacijose ir dalis idėjų buvo įgyvendinta vystant neįgaliųjų aprūpinimo sistemą Lietuvoje ir  mūsų Centro veiklą bei struktūrą.     
          Nuo 1996 m. centras bendradarbiauja su Estijos kompensacinės technikos centrais Taline ir Tartu. Šis bendradarbiavimas išliko iki šiol. Centras keičiasi informacija apie neįgaliųjų aprūpinimo kompensacinės technikos sistemas Lietuvoje ir Estijoje bei dalinasi metodine medžiaga. Centro specialistai ne kartą lankėsi Estijos centruose. Gautą informaciją Centras nemaža dalimi panaudojo tobulinant  mūsų šalies aprūpinimo sistemą.
          1997 m. Centras išleido Lietuvoje gaminamos vaikiškos kompensacinės technikos katalogą. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio katalogas. 1998 m. buvo išleistas katalogas „Kompensacinė technika neįgaliesiems“, kuriame buvo įdėtos Švedijos specialistų rekomendacijos, kaip reikėtų įvertinanti neįgaliojo būklę, jo fizines galimybes ir po to pritaikyti vežimėlius. Šis katalogas pasitarnavo kaip informacinė metodinė priemonė šalies specialistams: socialiniams savivaldybių darbuotojams, medicinos darbuotojams, kompensacinės technikos gamintojams ir neįgaliems asmenims. 
           1998 metais socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtinta prie Centro veikianti Ekspertų komisija, į kurios sudėtį įėjo steigėjo, invalidų visuomeninių organizacijų atstovai. Ekspertų komisija buvo įpareigota teikti pasiūlymus Centrui dėl valstybės biudžeto lėšų tikslingo panaudojimo, perkant kompensacinę techniką neįgaliesiems. Metams bėgant Ekspertų komisijos sudėtis keitėsi, buvo keičiami jos nuostatai, tačiau iki šiol ji sėkmingai veikia. Šiuo metu į ją įeina ne tik judėjimo negalią turinčių asmenų nevyriausybinių organizacijų atstovai, bet ir regos, ir klausos sutrikimus turinčių asmenų nevyriausybinių organizacijų atstovai.
          Centras daug iniciatyvos rodė, kad visa iš tiekėjų perkama technika būtų kokybiška ir nuo 1999 m. pradėjo reikalauti iš gamintojų, kad jie įteisintų savo gaminius nustatyta tvarka, t.y. aprobuotų, nes kompensacinė technika priskiriama prie medicinos gaminių ir gyventojams galima išduoti tik saugius gaminius. Siekiant parengti Respublikinius standartus, atitinkančius tarptautinius, invalidų kompensacinės technikos srityje 1999 m. Centras pasiūlė Lietuvos standartizacijos departamentui įsisteigti techninį komitetą. Dėl to buvo įkurtas techninis komitetas „Techninė pagalba neįgaliesiems“ ir centro specialistai dirbo LST EN ISO 9999:2000 „Neįgaliųjų techninės pagalbinės priemonės. Klasifikacija“ standarto rengimo darbo grupėje. Buvo išverstas į lietuvių kalbą tarptautinis standartas ISO 9999 „Techniniai įrengimai skirti žmonėms su negalia - klasifikacija“ ir parengti bei išleisti apie 20  Lietuvos kompensacinės technikos standartų : LST EN 12183 (žmogaus varomi neįgaliųjų vežimėliai); LST EN 12184 (elektra varomi vežimėliai, skuteriai ir jų įkrovikliai); LST EN 1970 (reguliuojamos lovos neįgaliesiems); LST EN ISO 11334-1 (alkūniniai ramentai) ir t.t.  Nuo 1999 metų Centras prenumeruoja Lietuvos standartizacijos departamento biuletenį ir seka išleidžiamus Lietuvos standartus, kuriuos sėkmingai naudoja rengiant kompensacinės technikos priemonių  viešųjų pirkimų konkursus.
          Nuo  2000 m. Centras organizuoja viešųjų pirkimų konkursus kompensacinei technikai įsigyti. 2000 m. parengtas, o 2001 m. buvo išleistas katalogas „Neįgaliųjų kompensacinė technika“, kuris pasitarnavo kaip metodinė priemonė parenkant ir pritaikant techniką neįgaliesiems (suaugusiems ir vaikams).
          Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro  įsakymu Nr. A1-110  (2004-04-26) buvo patvirtinti nauji Centro nuostatai ir pakeistas jo pavadinimas į „Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. Siekiant suvienodinti teisės aktuose vartojamas sąvokas,  įsakymu Nr. A.1-195 (2004-08-16) sąvoka „kompensacinės technikos priemonės“ pakeista į  „techninės pagalbos priemonės“. Naujai patvirtinti nuostatai suteikė Centrui teisę steigti teritorinius padalinius, neturinčius juridinio asmens teisių. 2004 m. buvo įkurti Centro skyriai Šiauliuose ir Klaipėdoje, 2005 m. - Kaune ir Vilniuje, 2006 m. - Utenoje ir Alytuje, 2007 m. - Panevėžyje, Telšiuose ir Marijampolėje, o 2008 m. Tauragėje.
          2004 m. Centras, bendradarbiaudamas su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Fizinės medicinos reabilitacijos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojais, išleido metodines rekomendacijas „Sėdėjimo priemonių parinkimas ir individualus vežimėlių pritaikymas neįgaliesiems“.
          2005 m. išleistas judėjimo techninės pagalbos priemonių katalogas „Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės ir jų pritaikymas“.
          Nuo 2007 m sausio 1 dienos, vadovaudamasis 2006 m. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų Nr. A1 - 338, 2006-12-19 Centras vykdo regos ir klausos negalią turinčių asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis funkciją. Iki šios datos aprūpinimą atliko regos ir klausos negalią turinčių asmenų visuomeninės organizacijos.
          2007 m. Centro užsakymu, kuriam finansavimą skyrė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atliktas „Sutrikusios regos ir klausos asmenų techninės pagalbos priemonių poreikio tyrimas ir šių priemonių skyrimo kriterijų nustatymas“ mokslinis tyrimas.
          2007 m. Centras, bendradarbiaudamas su Vokietijos kompanija „Weimed“, suorganizavo pirmą Lietuvoje praktinį - mokomąjį seminarą optometrijos srityje. Tais pačiais metais, remiantis tyrimo duomenimis bei seminare gautomis žiniomis, išleistas regos techninės pagalbos priemonių katalogas „Regos techninės pagalbos priemonės ir jų pritaikymas“.
          Centras, siekdamas tobulinti neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarką Lietuvoje, seka užsienio šalių informaciją ir palaiko ryšius su organizacijomis, dirbančiomis šioje srityje. 2008 m. užmegzti ryšiai su Londone įsikūrusiu Karališkuoju valstybiniu aklųjų institutu (RNIB) bei Stokholme įsikūrusiu Švedijos fizinių negalių institutu.
          Iki 2008 m. regos negalią turintys neįgalieji buvo aprūpinami tik angliškai arba rusiškai įgarsintomis techninės pagalbos priemonėmis, tad tenkinant neįgaliųjų poreikius Centras daug dirbo siekiant įsigyti ir aprūpinti asmenis regos techninės pagalbos priemonėmis įgarsintomis lietuvių kalba. 2008 m. iš UAB „Biomedika“ įsigytos pirmosios lietuviškai įgarsintos regos techninės pagalbos priemonės, tai  kalbantys  staliniai laikrodžiai.  
          2009 m. pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektas Nr. VP3-2.4.-SADM-02-v-03-001 "Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padalinių infrastruktūros plėtra". Vykdomi 7 teritorinių padalinių  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje bei Telšiuose pastatų remonto darbų pirkimai, rengiami techniniai projektai.
          Nuo 2011 metų sausio 1 d. įsigaliojo 2010 m. spalio 7 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-474 patvirtintas Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimai, parengti įvertinus asmenų prašymus bei neįgaliųjų organizacijų pasiūlymus, kurie sudarė galimybę didesniam neįgaliųjų skaičiui įsigyti techninės pagalbos priemones, sumažinti kompensacijų dydžiai už asmenų lėšomis įsigytas priemones (pvz. judriojo (mobilaus) ryšio  telefono (kalbančio) nuo 1000 Lt iki 600 Lt, judriojo (mobilaus) ryšio telefono (vibruojančio) nuo 600 Lt iki 150 Lt bei pailginti priemonių naudojimo terminai. 
          Praplėstos galimybės asmenims įsigyti priemones įvairesniais būdais, t. y. neįgalieji gali įsigyti techninės pagalbos priemones Centre arba įsigyti savo lėšomis iš tiekėjų ir gauti jos įsigijimo išlaidų kompensaciją.  Naujas amenų aprūpinimo būdas, kai asmuo gali gauti kompensaciją už per įmonę įsigytą techninės pagalbos priemonę: aktyvaus tipo vežimėlį, neįgaliojo vežimėlį skirtą tetraplegikui, palydovo valdomą rankinį vežimėlį asmeniui iki 18 metų, nešiojamąjį elektroninį užrašymo įtaisą Brailio rašto naudotojams, ekrano skaitymo, didinimo programinę įrangą, sintezuotos kalbos įtaisą bei vidinio ryšio (FM) sistemą.          
        Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimai. Į regos techninės pagalbos priemonių sąrašą įtraukti elektroniniai orientavimosi prietaisai, kurie padeda aklajam geriau orientuotis aplinkoje ir jaustis saugesniam kelyje bei kraujospūdžio matuokliai (kalbantys). Asmenims išmokamos šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos iki 120 Lt. Asmenims su klausos negalia pereinant nuo bendravimo tarpusavyje SMS žinučių pagalba prie komunikavimo judriojo (mobilaus) ryšio telefono (vibruojančio) pagalba gestų kalba, telefono įsigijimo išlaidų kompensacija padidinta iki 500 Lt. Kiekvienais metais Centro veikla plečiasi, didėja teikiamų paslaugų įvairovė. 
Centras ne tik įsigyja bei aprūpina techninės pagalbos priemonėmis šalies gyventojus, bet ir teikia socialines paslaugas neįgaliesiems - parenka, individualiai pritaiko ir išduoda judėjimo, regos ir klausos techninės pagalbos priemones, apmoko jomis naudotis.  Padeda užpildyti dokumentus, organizuoja judėjimo techninės pagalbos priemonių remontą bei atlieka smulkaus remonto darbus. Organizuoja individualų priemonių pritaikymą, administruoja asmenų įmokas už automatiškai ir rankomis reguliuojamas lovas bei triračius, vykdo kitus darbus.