Istorija

          Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurio pavadinimas buvo Respublikinis invalidų kompensacinės technikos centras (toliau –Centras), įsteigtas 1992 metų gegužės 05 d. Centras įsikūrė nuomos pagrindais PKB „Puntukas“ patalpose, adresu Saltoniškių 29/3. Nuo 1992 metų liepos 1 d. Centrui buvo pavesta vykdyti protezinių-ortopedinių gaminių užsakymą ir finansavimą iš biudžeto lėšų valstybinėje ortopedijos įmonėje. Centre dirbo 6 etatiniai darbuotojai. Nepriklausomoje  Lietuvoje įsteigus tokio pobūdžio Centrą, buvo žengtas labai svarbus žingsnis aprūpinant neįgaliuosius kompensacinės technikos priemonėmis. Nuo 1993 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.691 buvo įpareigotas eilės tvarka išduoti paskyras neįgaliesiems dėl specialiųjų lengvųjų automobilių ir motorinių vežimėlių pirkimo. Nuo 1993 m. gruodžio 1 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.106, 1993-11-17 d. Centras buvo įpareigotas parduoti neįgalisiems specialiuosius lengvuosius automobilius. Pirmieji Centro kompensacinės technikos tiekėjai buvo UAB „Taneta“, kuri tiekė masažo kabinetus ir kėdutes, laikiklius, lazdas, PKB „Puntukas“  tiekė neįgaliųjų vežimėlius, staliukus virš lovos, specialias kėdes,  Sportinių gaminių fabrikas – medinius ramentus, UAB „Magnetas“ – šviesos skambučius, šviesos žadintuvus, UAB „Litema“ -šaldykles-šildykles, higieninius maišelius urostomai. 

           Per 1993 metus Centras išdavė 6311 vnt. kompensacinės technikos priemonių už 531,0 tūkst. litų sumą. 1993 metais Centras gavo finansavimą 1048081 Lt. Tuo metu Centras finansavimą gaudavo iš Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
          1994 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.386 nustatyta asmenims, kuriems sutrikusios judėjimo funkcijos apsunkina naudojimąsi bendruoju visuomeniniu transportu, kartą per 8 metus išmokėti iki 4000 litų specialių lengvųjų automobilių ir motorinių vežimėlių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Šias kompensacijas buvo pavesta išmokėti Respublikiniam kompensacinės technikos centrui. Centras šią funkciją vykdė iki 2001 metų sausio 1d. Vėliau visi duomenys apie išmokėtas kompensacijas buvo perduoti miestų (rajonų) savivaldybių socialinės paramos skyriams. Per visą šį laikotarpį centras išmokėjo 230 kompensacijų už 917730 litų sumą. 
          1995 m. nepelno siekianti Didžiosios Britanijos organizacija Motivation atvežė į Lietuvą vaikiško vežimėlio projektą, kurio tikslas buvo gaminti žemos savikainos vežimėlius vaikams su cerebriniu paralyžiumi. 1995 m. buvo pasirašyta trišalė sutartis tarp Respublikinio kompensacinės technikos centro, Motivation ir AB „Puntukas“ dėl šio tipo vežimėlio gamybos. Tokio tipo vežimėlio Lietuvoje niekas negamino ir netiekė, todėl, nepaisant įvairių tokio vežimėlio pradinio projekto trūkumų, vis dėlto tai buvo gera pradžia tolimesnio darbo, kuriant vaikišką kompensacinę techniką. Šis bendradarbiavimas truko iki 2000metų. 
          1996 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo  patvirtinta nauja kompensacinės technikos skyrimo tvarka ir protezinių ir ortopedinių gaminių ir kompensacinės technikos sąrašas, kuriame buvo išskirta kompensacinė technika judėjimo-atramos aparato defektams kompensuoti. Kompensacinės technikos sąrašą sudarė 74 vnt. pavadinimų. Centras teikė pasiūlymus dėl šio sąrašo sudarymo. Centras buvo įpareigotas pirkti ir aprūpinti neįgaliuosius tik šiame sąraše esančiomis kompensacinėmis priemonėmis.                    
          Taip pat 1996 m. rugsėjo 16 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl elektrinių invalidų vežimėlių įsigijimo išlaidų kompensavimo“, kuris įpareigojo centrą nuo 2007 m. sausio 1 d. išduoti I-os grupės invalidams, turintiems ryškius kojų ir rankų funkcijų sutrikimus, elektrinius vežimėlius. 1996 metais buvo aprūpinti 5 asmenys elektriniais vežimėliais už 69100 litų. Kasmet poreikis elektriniams vežimėliams augo ir, palyginimui, 2000 metais buvo nupirkti 12 vnt. už 159175 litus, o jau  2006 metais centras nupirko 44 elektrinius vežimėlius už 590288 litus.      
          1996 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl invalidų problemų“, kuri siūlė Vyriausybei koncentruoti vienose rankose invalidų kompensacinei technikai skirtas lėšas, užuot jas išskaidžius po atskiras žinybas, visuomenines organizacijas. Dėl to buvo padaryti pakeitimai neįgaliųjų aprūpinimo kompensacinės technikos srityje.
          Iki 1997 metų invalidų vežimėlių paklausą dalinai tenkino AB „Puntukas“, t. y. savo gaminius (daugiausia savo pagamintus vežimėlius) išduodavo neįgaliesiems per visuomenines organizacijas. Finansavimą tiesiogiai gaudavo iš  Lietuvos invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nuo 1997 m. visas neįgaliųjų aprūpinimas kompensacine technika vyko per Centrą, be to, Centras buvo įpareigotas organizuoti ir kompensacinės technikos remontą. Centras sudarydavo sutartis su AB „Puntukas“, UAB „Dangija“ , SP UAB Vilniaus Naujininkų darbo rinkos mokymo centru bei su kitomis įsikūrusiomis  neįgaliųjų įmonėmis: UAB „Senieji kapsai“, UAB „Retenė“, J. Girtos „Likimo laiptai“ ir kt. Buvo organizuojamas ir elektrinių vežimėlių remontas, kurį pradžioje atliko AB „Puntukas“, o vėliau A.Gruzdžio įmonė, UAB „Medicinos projektai“. Kai kurios įmonės laikui bėgant  atsisakė   atlikti paslaugas, kitos bankrutavo (pvz., UAB „Senieji kapsai“), tačiau vietoj jų plėtėsi kitos - UAB „Retenė“ atidarė savo filialą Alytuje, o nuo 2007 metų vietoj UAB „Senieji kapsai“ remonto paslaugas atlikti pasiūlė kita neįgaliųjų įmonė VšĮ „Sigana“ , įsikūrusi Kaune. Poreikis remonto paslaugoms kiekvienais metais augo, todėl kasmet skiriamos lėšos buvo didinamos.
          1999 m. Centras nupirko 10627 vnt. įvairios kompensacinės technikos: įvairių tipų vežimėlių, stovų vaikams, tualetinių kėdžių, pažastinių ramentų, lazdų, vaikštynių, čiužinių pragulų profilaktikai ir kt.             
          Centras palaiko ryšius su įvairiomis užsienio organizacijomis. Nuo 1994 iki 1999 metų Centras palaikė ryšius su Danijos Odensės miesto „PROJEKT DK organizacija, iš kurios gaudavo labdarą, kurią sudarė įvairi kompensacinė technika (vežimėliai, vaikštynės, alkūniniai ramentai, funkcinės lovos ir kt.). Tai padėjo geriau tenkinti neįgaliųjų poreikius kompensacinei technikai. Centras palaikė glaudžius ryšius su Danijos EXSOS DK organizacija, kuri teikė Centrui metodinę pagalbą bei pateikė projektą dėl aprūpinimo sistemos naujo modelio sukūrimo. 
          Nuo 1998 metų Centras užmezgė glaudžius ryšius su Švedijos pagalbos neįgaliesiems organizacija Samhal Resurs, Karlskronos, Westerviko neįgaliųjų technikos centrais. Samhal Resurs vadovė Monika Liljefors organizavo didelio kiekio naudotos kompensacinės technikos atvežimą iš Švedijos, taip pat padėjo Centrui organizuoti su Švedijos specialistais mokymo seminarus-kursus Lietuvos savivaldybių darbuotojams bei įmonių, gaminančių kompensacinę techniką, specialistams, kaip individualiai pritaikyti kompensacinę techniką neįgaliajam. Centro specialistai ne kartą lankėsi Samhal, kuriame buvo renovuojama iš Karskronos gauta technika, Karlskronos neįgaliųjų kompensacinės technikos centre sėmėsi patirties dėl darbo organizavimo šiose organizacijose ir dalis idėjų buvo įgyvendinta vystant neįgaliųjų aprūpinimo sistemą Lietuvoje ir  mūsų Centro veiklą bei struktūrą.     
          Nuo 1996 m. centras bendradarbiauja su Estijos kompensacinės technikos centrais Taline ir Tartu. Šis bendradarbiavimas išliko iki šiol. Centras keičiasi informacija apie neįgaliųjų aprūpinimo kompensacinės technikos sistemas Lietuvoje ir Estijoje bei dalinasi metodine medžiaga. Centro specialistai ne kartą lankėsi Estijos centruose. Gautą informaciją Centras nemaža dalimi panaudojo tobulinant  mūsų šalies aprūpinimo sistemą.
          1997 m. Centras išleido Lietuvoje gaminamos vaikiškos kompensacinės technikos katalogą. Tai buvo pirmas tokio pobūdžio katalogas. 1998 m. buvo išleistas katalogas „Kompensacinė technika neįgaliesiems“, kuriame buvo įdėtos Švedijos specialistų rekomendacijos, kaip reikėtų įvertinanti neįgaliojo būklę, jo fizines galimybes ir po to pritaikyti vežimėlius. Šis katalogas buvo naudingas kaip informacinė metodinė priemonė šalies specialistams: socialiniams savivaldybių darbuotojams, medicinos darbuotojams, kompensacinės technikos gamintojams ir neįgaliems asmenims. 
           1998 metais socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtinta prie Centro veikianti Ekspertų komisija, į kurios sudėtį įėjo steigėjo, invalidų visuomeninių organizacijų atstovai. Ekspertų komisija buvo įpareigota teikti pasiūlymus Centrui dėl valstybės biudžeto lėšų tikslingo panaudojimo, perkant kompensacinę techniką neįgaliesiems. Metams bėgant Ekspertų komisijos sudėtis keitėsi, buvo keičiami jos nuostatai, tačiau iki šiol ji sėkmingai veikia. Šiuo metu į ją įeina ne tik judėjimo negalią turinčių asmenų nevyriausybinių organizacijų atstovai, bet ir regos ar klausos sutrikimus turinčių asmenų nevyriausybinių organizacijų atstovai.
          Centras rodė daug iniciatyvos,  kad visa iš tiekėjų perkama technika būtų kokybiška ir nuo 1999 m. pradėjo reikalauti iš gamintojų, kad jie įteisintų savo gaminius nustatyta tvarka, t.y. aprobuotų. Siekiant parengti Respublikinius standartus, atitinkančius tarptautinius, neįgaliųjų kompensacinės technikos srityje 1999 m. Centras pasiūlė Lietuvos standartizacijos departamentui įsisteigti techninį komitetą. Dėl to buvo įkurtas techninis komitetas „Techninė pagalba neįgaliesiems“ ir centro specialistai dirbo LST EN ISO 9999:2000 „Neįgaliųjų techninės pagalbinės priemonės. Klasifikacija“ standarto rengimo darbo grupėje. Buvo išverstas į lietuvių kalbą tarptautinis standartas ISO 9999 „Techniniai įrengimai skirti žmonėms su negalia - klasifikacija“ ir parengti bei išleisti apie 20  Lietuvos kompensacinės technikos standartų: LST EN 12183 (žmogaus varomi neįgaliųjų vežimėliai); LST EN 12184 (elektra varomi vežimėliai, skuteriai ir jų įkrovikliai); LST EN 1970 (reguliuojamos lovos neįgaliesiems); LST EN ISO 11334-1 (alkūniniai ramentai) ir t.t.  Nuo 1999 metų Centras prenumeruoja Lietuvos standartizacijos departamento biuletenį ir seka išleidžiamus Lietuvos standartus, kuriuos naudoja rengiant kompensacinės technikos priemonių viešųjų pirkimų konkursus.

          Nuo  2000 m. Centras organizuoja viešųjų pirkimų konkursus kompensacinei technikai įsigyti. 2000 m. parengtas, o 2001 m. išleistas katalogas „Neįgaliųjų kompensacinė technika“, kuris buvo naudingas kaip metodinė priemonė parenkant ir pritaikant techniką neįgaliesiems (suaugusiems ir vaikams).
          Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro  įsakymu Nr. A1-110  (2004-04-26) buvo patvirtinti nauji Centro nuostatai ir pakeistas jo pavadinimas į „Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“. Siekiant suvienodinti teisės aktuose vartojamas sąvokas,  įsakymu Nr. A.1-195 (2004-08-16) sąvoka „kompensacinės technikos priemonės“ pakeista į  „techninės pagalbos priemonės“. Naujai patvirtinti nuostatai suteikė Centrui teisę steigti teritorinius padalinius, neturinčius juridinio asmens teisių. 2004 m. buvo įkurti Centro skyriai Šiauliuose ir Klaipėdoje, 2005 m. - Kaune ir Vilniuje, 2006 m. - Utenoje ir Alytuje, 2007 m. - Panevėžyje, Telšiuose ir Marijampolėje, o 2008 m. Tauragėje.
          2004 m. Centras, bendradarbiaudamas su VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Fizinės medicinos reabilitacijos centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojais, išleido metodines rekomendacijas „Sėdėjimo priemonių parinkimas ir individualus vežimėlių pritaikymas neįgaliesiems“.
          2005 m. išleistas judėjimo techninės pagalbos priemonių katalogas „Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonės ir jų pritaikymas“.
          Nuo 2007 m sausio 1 dienos, vadovaudamasis 2006 m. socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1 - 338, 2006-12-19, Centras vykdo regos ir klausos negalią turinčių asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis funkciją. Iki šios datos aprūpinimą atliko regos ir klausos negalią turinčių asmenų visuomeninės organizacijos.
          2007 m. Centro užsakymu, kuriam finansavimą skyrė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atliktas „Sutrikusios regos ir klausos asmenų techninės pagalbos priemonių poreikio tyrimas ir šių priemonių skyrimo kriterijų nustatymas“ mokslinis tyrimas.
          2007 m. Centras, bendradarbiaudamas su Vokietijos kompanija „Weimed“, suorganizavo pirmą Lietuvoje praktinį - mokomąjį seminarą optometrijos srityje. Tais pačiais metais, remiantis tyrimo duomenimis bei seminare gautomis žiniomis, išleistas regos techninės pagalbos priemonių katalogas „Regos techninės pagalbos priemonės ir jų pritaikymas“.
          Centras, siekdamas tobulinti neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarką Lietuvoje, seka užsienio šalių informaciją ir palaiko ryšius su organizacijomis, dirbančiomis šioje srityje. 2008 m. užmegzti ryšiai su Londone įsikūrusiu Karališkuoju valstybiniu aklųjų institutu (RNIB) bei Stokholme įsikūrusiu Švedijos fizinių negalių institutu.
          Iki 2008 m. regos negalią turintys neįgalieji buvo aprūpinami tik angliškai arba rusiškai įgarsintomis techninės pagalbos priemonėmis, tad tenkinant neįgaliųjų poreikius Centras daug dirbo siekiant įsigyti ir aprūpinti asmenis regos techninės pagalbos priemonėmis įgarsintomis lietuvių kalba. 2008 m. iš UAB „Biomedika“ įsigytos pirmosios lietuviškai įgarsintos regos techninės pagalbos priemonės – kalbantys  staliniai laikrodžiai.  
          2009 m. pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinės paramos projektas Nr. VP3-2.4.-SADM-02-v-03-001 „Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos padalinių infrastruktūros plėtra“. Vykdomi 7 teritorinių padalinių  Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje bei Telšiuose pastatų remonto darbų pirkimai, rengiami techniniai projektai.
          Nuo 2011 metų sausio 1 d. įsigaliojo 2010 m. spalio 7 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-474 patvirtinti Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimai, parengti įvertinus asmenų prašymus bei neįgaliųjų organizacijų pasiūlymus, kurie sudarė galimybę didesniam neįgaliųjų skaičiui įsigyti techninės pagalbos priemones, sumažinti kompensacijų dydžiai už asmenų lėšomis įsigytas priemones (pvz.: judriojo (mobilaus) ryšio  telefono (kalbančio) nuo 1000 Lt iki 600 Lt, judriojo (mobilaus) ryšio telefono (vibruojančio) nuo 600 Lt iki 150 Lt) bei pailginti priemonių naudojimo terminai. 
          Praplėstos galimybės asmenims įsigyti priemones įvairesniais būdais, t. y. neįgalieji gali įsigyti techninės pagalbos priemones Centre arba įsigyti savo lėšomis iš tiekėjų ir gauti jos įsigijimo išlaidų kompensaciją. Naujas asmenų aprūpinimo būdas, kai asmuo gali gauti kompensaciją už per įmonę įsigytą techninės pagalbos priemonę: aktyvaus tipo vežimėlį, neįgaliojo vežimėlį skirtą tetraplegikui, palydovo valdomą rankinį vežimėlį asmeniui iki 18 metų, nešiojamąjį elektroninį užrašymo įtaisą Brailio rašto naudotojams, ekrano skaitymo, didinimo programinę įrangą, sintezuotos kalbos įtaisą bei vidinio ryšio (FM) sistemą.          
        Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo pakeitimai. Į regos techninės pagalbos priemonių sąrašą įtraukti elektroniniai orientavimosi prietaisai, kurie padeda aklajam geriau orientuotis aplinkoje ir jaustis saugesniam kelyje bei kraujospūdžio matuokliai (kalbantys). Asmenims išmokamos šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos iki 120 Lt. Asmenims su klausos negalia pereinant nuo bendravimo tarpusavyje SMS žinučių pagalba prie komunikavimo judriojo (mobilaus) ryšio telefono (vibruojančio) pagalba gestų kalba, telefono įsigijimo išlaidų kompensacija padidinta iki 500 Lt. Kiekvienais metais Centro veikla plečiasi, didėja teikiamų paslaugų įvairovė. Centras ne tik įsigyja bei aprūpina techninės pagalbos priemonėmis šalies gyventojus, bet ir teikia socialines paslaugas neįgaliesiems - parenka, individualiai pritaiko ir išduoda judėjimo, regos ir klausos techninės pagalbos priemones, apmoko jomis naudotis.  Padeda užpildyti dokumentus, organizuoja judėjimo techninės pagalbos priemonių remontą bei atlieka smulkaus remonto darbus. Organizuoja individualų priemonių pritaikymą, administruoja asmenų įmokas už automatiškai ir rankomis reguliuojamas lovas bei triračius, vykdo kitus darbus.

         Keičiantis neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis tvarkai, 2013 metais atsisakyta amžiaus apribojimų asmenims įsigyjant vidinio ryšio (FM) sistemas, garso rodytuvus (elektronines aukles), šias priemones gali įsigyti ir asmenys su klausos sutrikimais prižiūrintys asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Gerėja mobilaus ryšio telefonų (kalbančio ir vibruojančio) įsigijimo sąlygos, trumpinamas nustatytas naudojimo laikas, taip pat nustatyta fiksuota įmoka ir grąžinta įmokos dalis už rankomis ir automatiškai reguliuojamas lovas.

         Didėjant atskirų techninės pagalbos priemonių poreikiams bei siekiant skatinti socialinę atsakomybę, 2014 metais įvedama nedidelė įmoka įsigyjant naktipuodžio kėdutes ir vaikštynes su staliuku. Vaikai šiomis priemonėmis aprūpinami nemokamai. Įvertinus klausos sutrikimų turinčių asmenų poreikius, sąrašas papildomas planšetiniais kompiuteriais bei sudaroma galimybė rinktis planšetinio kompiuterio ar mobiliojo telefono vibruojančio įsigijimo išlaidų kompensaciją.

         2015 m. – 2016 m. vykdytas projektas Nordic-Baltic Mobility and Network Programme for Public Administration (NB8), dalinai finansuojamas Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo administravimo programos „Dalintis gerąja patirtimi, siekiant pagerinti žmonių su negalia gyvenimo kokybę“. Lankantis Norvegijos ir Islandijos aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis centruose susipažinta su aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis procesu, naujo tipo suvokimo bei alternatyviosios komunikacijos priemonėmis. Šiose šalyse asmenis aprūpinus techninės pagalbos priemonėmis ypatingai didelis dėmesys skiriamas nuolatinio ryšio palaikymui su asmeniu bei stebėjimui, ar asmuo naudojasi priemone ar priemonė jam tinkama.

         Keičiantis poreikiams, 2017 m. sąrašai papildomi naujomis priemonėmis: elektriniu varytuvu, gliukozės kiekio kraujyje matuokliu (kalbančiu), simbolių skaitymo įrenginiu, atsiranda galimybė su kompensacija įsigyti pripučiamus oro pasėstus. Vadovaujantis užsienio šalių patirtimi mažinama biurokratinė našta, daugėja priemonių, kurias įsigyjant nereikalinga pateikti 027/a formos. Tai vaikščiojimo lazdelės, antgaliai, taip pat įsigyjant elektrinius vonios suoliukus, lovos staliukus, čiužinius praguloms išvengti, reguliuojamas lovas, pakanka pateikti specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą arba visišką negalią patvirtinantį dokumentą.

          2018 m. Centras pirmą kartą tampa kokybės vadybos sistemos Bendrojo vertinimo modelio efektyviu taikytoju. Aprūpinimo tvarkos apraše atsiranda nauja priemonių grupė – komunikacijos techninės pagalbos priemonės, skirtos asmenų dėmesio, verbalinės kalbos, suvokimo, bendravimo bei atminties funkcijoms palengvinti ar kompensuoti.

          2019 m. – 2020 m. su kompensacijomis įsigyjamų priemonių sąrašas papildomas elektriniu varytuvu, mechaniniu varytuvu, rankiniu laikrodžiu (išmaniuoju), kojomis minamu triračiu ar keturračiu, elektriniu vežimėliu su perkėlimo įranga. Didėja aktyvaus tipo vežimėlio bei vežimėlio, skirto tetraplegikui, kompensacija iki 1450 Eur. Vykdomas kompleksinis asmenų aprūpinimas, didelis dėmesys skiriamas paslaugų kokybei, su asmeniu ar jo artimaisiais ryšys palaikomas nuo prašymo gavimo dienos iki kol asmuo priemone naudojasi.

          2021 m. Atliepiant asmenų poreikius, panaikinti amžiaus apribojimai įsigyjant elektrinius vežimėlius, kartu atsiranda asmenų iki 18 m. tėvų ar kitų atstovų atsakomybė, kad vaikai saugiai naudotųsi elektriniu vežimėliu. Paprastėja skuterių įsigijimas, galima pasirinktinai pateikti arba 027/a formą arba specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pažymą.

Didėja kompleksinio aprūpinimo atvejų. Kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuriamas klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonių kompensavimo mechanizmas bei bandomųjų mobiliųjų komandų veiklos tvarkos aprašo projektas. Vyksta aktyvus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis: Paraplegikų asociacija, Lietuvos kurčiųjų draugija, bendrija “Pagava”, asociacija “Lietaus vaikai”, asociacija “Savarankiškas gyvenimas” ir kitomis.

          2021 metų lapkričio 11 d. Vidaus reikalų ministerija patvirtino Centro teikiamos viešosios paslaugos Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis aprašymą bei suteikė kodą Lietuvos paslaugų kataloge.

          2021 m. gruodžio mėn. Centras pakartotinai tapo kokybės vadybos sistemos Bendrojo vertinimo modelio efektyviu taikytoju. 

          2022 metais vyksta svarbūs pokyčiai aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis srityje. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 13 įsakymu Nr. A1-25 „Dėl asmenų aprūpinimo klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtinti Asmenų aprūpinimo klausos techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašas, Asmenų aprūpinimo regos techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašas bei Asmenų aprūpinimo komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonėmis tvarkos aprašas. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 13 įsakymu Nr. A1-30 „Dėl bandomųjų mobiliųjų komandų, asmenims teikiančių aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugą, sudarymo ir jų veiklos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Bandomųjų mobiliųjų komandų, asmenims teikiančių aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugą, sudarymo ir jų veiklos tvarkos aprašas.

           Asmenys, turintys klausos, regos, komunikacijos ir sensorikos sutrikimų, gali įsigyti pageidaujamo gamintojo ar modelio modernesnes priemones Lietuvoje ar užsienyje. Dokumentus galima pateikti atvykus į Centrą, siunčiant juos registruotu laišku, elektroniniu paštu ar per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS). Sudarytos palankesnės sąlygos įsigyti klausos ir regos priemones, - padidėjo atskirų priemonių kompensacijų dydžiai, sutrumpėjo nustatyti naudojimo terminai (pvz. mobiliųjų telefonų, vidinio ryšio (FM sistemos), šias priemones asmenys, reikalui esant, gali įsigyti anksčiau, nepasibaigus turimų priemonių naudojimo laikui bei gauti įsigijimo išlaidų kompensaciją pasibaigus nustatytam terminui, kartu su prašymu pateikiami ir priemonių įsigijimo dokumentai. Komunikacijos ir sensorikos sutrikimų turintys asmenys gali rinktis priemones iš detalaus komunikacijos ir sensorikos techninės pagalbos priemonių sąrašo, vadovaujantis kriterijais, pagal kuriuos nustatomas šių priemonių poreikis.

           Gerinant paslaugų kokybę bei prieinamumą, asmenims teikiamos aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugos jų namuose. Nuo vasario 1 d. dvi bandomosios mobiliosios komandos teikia paslaugas visoje šalyje. Komandos specialistai asmens gyvenamojoje aplinkoje, aptardami su asmeniu ar jo atstovu, parenka, pritaiko asmeniui reikalingas techninės pagalbos priemones, apmoko jomis naudotis, vertina priemonės techninę būklę bei nuolatos palaiko ryšį su priemonės naudotoju dėl priemonės tinkamumo, kitų priemonių poreikio ir pan. Komandos, reikalui esant, informuoja apie kitas paslaugas (būsto pritaikymo, socialines, asmeninio asistento paslaugas ar kt.)